Pereiti prie turinio

Austrijos imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
vok. Kaiserthum Österreich
Austrijos imperija
Vokiečių konfederacijos valstybė

 

 

1804 – 1867
 

Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Austrijos imperija
Location of Austrijos imperija
Austrijos imperija 1815 m.
Sostinė Viena
Kalbos vokiečių, kitos
Valdymo forma monarchija
Erchercogas
 1804–1835 Pranciškus I (pirmasis)
 1848–1867 Pranciškus Juozapas I (paskutinis)
Era Naujieji laikai
 - Paskelbta imperija 1804 m., 1804
 - Austrijos-Vengrijos imperijos sukūrimas 1867 m.
Valiuta Austrijos forintas

Austrijos imperiją kaip paveldimąją Habsburgų monarchiją 1804 m. rugpjūčio 11 d. įkūrė paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius ir Austrijos erchercogas Pranciškus II. Drauge jis pasivadino Austrijos imperatoriumi Pranciškumi I. Austrijos imperija gyvavo iki 1867 m., kai buvo transformuota į dualistinę Austrijos-Vengrijos monarchiją.

Austrijos istorija
Keltai (Norikas)
Romos imperija (Norikas, Retija)
Avarų marka, Karantanija
Frankų imperija
Šventoji Romos imperija
Ostarrîchi (Babenbergai)
Habsburgų monarchija:
Austrijos kunigaikštystė > Austrijos erchercogystė > Austrijos imperija > Austrija-Vengrija
Vokiečių Austrija
Pirmoji Respublika
Trečiasis Reichas (Anšliusas)
Antroji Respublika
Istoriniai regionai:
Štirija, Karintija, Zalcburgas, Austrija, Tirolis, Burgenlandas, Forarlbergas
Austrijos imperijos karūna

1805 m. Austrija dalyvavo Trečiajame koalicijos kare, bet pralaimėjusi ties Ulmu ir Austrelicu buvo priversta pasirašyti Presburgo (Bratislavos) taiką ir atsisakyti Venecijos, Tirolio ir Šv. Romos imperijos imperatoriaus titulo. Dar kartą pradėtas karas prieš Napoleoną po pralaimėjimo ties Vagramu ir kituose mūšiuose baigėsi Vienos taika 1809 m., pagal kurią Austrija prarado Krainą, Galicijos dalį ir kitas teritorijas. Naujasis Austrijos ministras K. Meternichas, matydamas katastrofišką krašto finansų būklę, pakeitė politiką Prancūzijos atžvilgiu ir pasistengė užmegzti draugiškus santykius, kuriems sustiprinti Franco duktė Luiza buvo išleista už Napoleono. 1813 m., Napoleonui pralaimėjus Rusijoje, Austrija prisijungė prie Prancūzijos priešų. Dėl sėkmingos Meternicho politikos po Vienos kongreso Austrijai buvo grąžintos visos prarastos žemės. Kompensacijai už Belgiją Austrija gavo Lombardijos-Venecijos karalystę ir pirmą vietą Vokietijos bundestage (Deutscher Bundestag).

Po Vienos kongreso Austrija ginklu padėjo grąžinti absoliutizmą Neapolyje, Pjemonte ir Ispanijoje, numalšino sukilimą Parmoje, Modenoje ir Romanijoje, įvedė griežtą cenzūrą, priešinosi, nors ir nesėkmingai, pagalbos sukilusiems graikams teikimui. Vidaus politikoje vyravo ekonominė suirutė, nors ir būta pastangų situaciją taisyti. Už Ferdinandą I valdė valstybės konferencija (sudaryta iš Mastericho, čekų kanclerio Kolovrato ir erchercogo Karolio), palaikiusi kuo griežčiausią reakciją. Tautinių judėjimų pakilimas ir 1848 m. revoliucija Paryžiuje sukėlė revoliuciją ir Austrijoje.