Pereiti prie turinio

Šventoji (Baltija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šventoji
Šventosios upė su Beždžionių tiltu ties Šventosios gyvenviete
Šventosios upė su Beždžionių tiltu ties Šventosios gyvenviete
Ilgis 68,4 km
Baseino plotas 471,9 km²
Vidutinis debitas 5,38 m³/s
Ištakos Skuodo rajono savivaldybė
Žiotys Baltijos jūra
Šalys Lietuva, Latvija
Vikiteka Šventoji
Beždžionių tiltas per Šventąją Šventojoje (2010 m.)

Šventoji (latv. Sventāja) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje ir pietvakarių Latvijoje, ilgis – 68,4 km (iš jų daugiau kaip 30 km eina valstybine siena tarp Lietuvos ir Latvijos). Prasideda Ledžių apylinkėse, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Salantų. Aukštupys yra Skuodo rajono vakaruose, teka į šiaurę, šiauriau nuo Lenkimų upė pasuka į pietvakarius ir prie Šventosios gyvenvietės (Palangos mieste) įteka į Baltijos jūrą. Šventojoje 2008 m. įkurtas Šventosios valstybinis jūrų uostas.

Intakai:

Upės vidutinis nuolydis – 65 cm/km.[1]

Šventosios upė (rivulum, qui Sanctus dicitur – „upė, kurią Šventa vadina“) minima 1370 m. Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje.[2] Upės pavadinimas nusako jos sakralinę reikšmę senajame lietuvių tikėjime (kilmė iš žodžio šventas).[3]

  1. Šventoji (Baltija). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 239
  2. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.